Atgims XIXa. inteligentijos traukos vieta Jašiūnuose

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje pasirašyta sutartis su Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, kurios įgyvendinamas projektas atgaivins ilgai restauracijos laukusius Jašiūnų dvaro sodybos rūmus.

Jašiūnų dvaro sodyba – vienas unikaliausių Lietuvos dvarų, o jo istorija  meilės dramomis nenusileido ir Prancūzijos dvarams.

„Jašiūnų dvaras reikšmingas Lietuvai tuo, kad čia buvo kultūros židinys, gimė daug nuostabių idėjų. Čia gyveno Vilniaus universiteto profesoriai, rektoriai, lankydavosi Adomas Mickevičius. Norime dvarą ir jo kultūros savastį atgaivinti,“ – pasakoja Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič.

Nuo XV a. iki XVIII a. pabaigos Jašiūnų dvarą valdė Radvilos. 1811 m. iš Dominyko Radvilos Jašiūnus nupirko Lietuvos Tribunolo kelių departamento viceministras, Uždauguvio taurininkas Ignotas Balinskis, ši giminė dvarą išlaikė iki paskutiniųjų jo gyvavimo metų.

Po Ignoto Balinskio mirties dvaras atiteko jo jaunesniajam sūnui Mykolui Balinskiui, tačiau ypatingos svarbos dvaro istorijai turėjo ne tiek šis paveldėjimo faktas, o paveldėtojo vedybos. 1820 metais Mykolas Balinskis vedė Sofiją Sniadeckytę, žymaus Vilniaus profesoriaus ir mokslininko Andriaus Sniadeckio dukterį.

Netrukus po Mykolo Balinskio ir Sofijos Sniadeckytės vedybų Jašiūnai tapo svarbiu Lietuvos kultūros centru. Dvaras tapo namais Vilniaus universiteto profesoriams Sofijos tėvui bei dėdei, Andriui ir Jonui Sniadeckiams.

1824 – 1828 metais Jono Sniadeckio iniciatyva buvo pastatytas Jašiūnų dvaras - vėlyvojo klasicizmo stiliumi su romantizmo bruožais ,dvaro projekto autorius – Karolis Podčašinskis.

Dvare buvo sukaupta turtinga biblioteka, paveikslų kolekcija, Jonas Sniadeckis įsirengė net nedidelę observatoriją, o Jašiūnų dvaras tapo Vilniuje gyvenančios inteligentijos traukos vieta.

Čia svečiavosi  mokslininkai ir garbūs kultūros veikėjai ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Lenkijos - Stanislavas Jundzilas, Tomas Zanas, Adomas Mickevičius, Edvardas Odinec, Pavel Bžostovski, Juzef Mianovski, Laurynas Putkamer, Julijus Slovackis.

Pastarasis būtent ir buvo Jašiūnų dvaro meilės istorijos herojus. Būsimasis poetas buvo įsimylėjęs Sofijos Sniadeckytės seserį – Liudviką Sniadeckytę. Tačiau įsiliepsnojusi meilė nesulaukė atsako ir 1828 metais, baigęs teisės studijas, Julius Slovackis išvyko iš Lietuvos ir niekada čia jau nebegrįžo.

Projekto tikslas yra restauruoti Jašiūnų dvaro sodybą ir atgaivinti kultūrinį gyvenimą jame. Kadangi dvaro sodyba buvo žymių istorinių asmenybių, susijusių su Vilniaus universitetu, rezidencija, atgaivinto dvaro lankytojams  bus siekiama papasakoti apie  XIX a. įvykius, atskleisti įdomiausius žymių asmenybių asmeninio gyvenimo aspektus, propaguotas vertybes, socialinę veiklą.