Palyginimas su kitomis ES šalimis
Naujausia informacija:
2010 m. birželio 1 d. Europos Komisijos parengta lėšų panaudojimo statistika.
2010 m. gegužės 3 d. Europos Komisijos parengta lėšų panaudojimo statistika.
2010 m. balandžio 1 d. Europos Komisijos parengta lėšų panaudojimo statistika.
2010 m. vasario 1 d. Europos Komisijos parengta lėšų panaudojimo statistika.
Pagal 2009 m. gruodžio 31 d. iš Europos Komisijos (EK) gautą lėšų panaudojimo statistiką Lietuva yra 1-oji tarp naujųjų ES šalių narių ir 3-oji tarp visų ES šalių pagal EK išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį.
Iš ES struktūrinių fondų iki 2009 m. Gruodžio 31 d. Lietuvai išmokėta 796,86 mln. eurų, t.y. 11,8 proc. visam 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų ES struktūrinių fondų lėšų. EK visų šalių duomenis skaičiuoja remdamasi vienoda metodologija, į šiuos skaičius įtraukiami visi EK įvykdyti tarpiniai mokėjimai, tame tarpe ir susiję su kontroliuojančiais fondais, įgyvendinamais pagal tokius instrumentus, kaip JESSICA (paskolos daugiabučių atnaujinimui) ar JEREMIE (paskolos verslui) visose valstybėse narėse.
Išsamesnė statistika pridedama. (2009 m. gruodžio 31d. EK duomenys)
Jei lygintume Lietuvos, Latvijos ir Estijos 2009 gruodžio 31 d. ES struktūrinių fondų panaudojimo duomenis pagal įvairius parametrus, matytume, jog ES lėšų įsisavinimo tempai daugeliu atvejų yra panašūs. Pagal pasirašytų sutarčių, įvykdytų mokėjimų apimtis (absoliučius skaičius) Lietuva lenkia savo kaimynus, nes ir ES paramos visu 2007–2013 m. Lietuva gauna gerokai daugiau. Jei lygintume procentine išraiška, estai lenkia Lietuvą pagal pasirašytų sutarčių dalį nuo viso ES struktūrinių fondų finansavimo 2007-2013 m.: estai yra sudarę sutarčių dėl 1986,7 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų (t.y. 58 proc.), tuo tarpu kai Lietuva dėl 2733,8 mln. eurų (40,3 proc.). Latvija pirmauja pagal projektų vykdytojams išmokėtas lėšas (įskaitant avansus), Lietuva – pagal iš EK gautus tarpinius mokėjimus. Būtent pagal šį parametrą ir yra tikslingiausia lyginti ES lėšų įsisavinimo tempus, t.y. pagal visą ES paramos panaudojimo ciklą praėjusias lėšas: išmokėtas paramos gavėjams, pripažintas tinkamomis deklaruoti, deklaruotas Europos Komisijai ir atgautas į valstybės iždą lėšas.
ES struktūrinių fondų panaudojimo palyginimas* tarp Baltijos šalių pateikiamas šioje lentelėje:
|
Šalis
|
Sudarytos sutartys
|
Išmokėtos ES lėšos paramos gavėjams
|
Iš EK gautos ES lėšos (įskaitant avansinius mokėjimus)
|
Iš jų - iš EK gautos tarpinių mokėjimų lėšos (t. y. Išleistos projektams įgyvendinti, deklaruotos EK ir atgautos į valstybės iždą lėšos)
|
|
MEUR
|
proc.
|
MEUR
|
proc.
|
MEUR
|
proc.
|
MEUR
|
proc.
|
|
Lietuva
|
2733,8
|
40,3
|
999,2
|
14,7
|
1441,2
|
21,3
|
796,86
|
11,8
|
|
Latvija
|
1901,9
|
42
|
681,2
|
15
|
674,6
|
14,9
|
243,75
|
5,4
|
|
Estija
|
1986,7
|
58,4
|
457
|
13,4
|
662,1
|
19,5
|
338,47
|
9,9
|
* 2009 m. gruodžio 31 d. duomenys
LR Finansų ministerija. Informacija atnaujinta 2010-06-11
|
|
