Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija
„ES Baltijos jūros regiono strategija yra didelis žingsnis į priekį – tai naujo bendradarbiavimo būdo Sąjungoje pradžia. Jai nereikia nei naujų teisės aktų, nei naujų institucijų – ji grindžiama regiono valstybių narių vyriausybių ir piliečių siekimu skubiai spręsti kilusias bendras problemas“.
Danuta Hübner, regioninės politikos komisarė
Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (toliau – ES BJRS) ištakos
– 2005 m. Europos Parlamento narių grupė parengė pranešimą „Europos strategija Baltijos jūros regionui“.
– 2006 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Europos Komisiją parengti Baltijos jūros regionui skirtą ES strategiją siekiant sustiprinti vidinį Šiaurės dimensijos ramstį.
– 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba pavedė Europos Komisijai vėliausiai iki 2009 m. birželio mėn. pateikti ES strategiją dėl Baltijos jūros regiono.
– 2009 m. birželio 10 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos. Kartu buvo paskelbtas ir ES BJRS įgyvendinimo veiksmų planas. 2009 m. spalio 26 d. ES Taryba priėmė išvadas dėl ES BJRS, kuriose patvirtino Europos Komisijos komunikate pasiūlytą ES BJRS ir atkreipė dėmesį į priede pateiktą veiksmų planą. 2009 m. spalio 29–30 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pritarta ES BJRS.
ES BJRS esmė
ES BJRS yra pirmoji makroregioninė strategija, apimanti visas suinteresuotas regiono valstybes – Daniją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Švediją. ES BJRS įgyvendinimu siekiama, kad Baltijos jūros regionas taptų 1) ekologiškai tvarus, 2) klestintis, 3) patrauklus ir lengvai pasiekiamas bei 4) saugus ir patikimas. ES BJRS pateikiama kaip komunikatas ir veiksmų planas, kuriame išdėstyta 15 prioritetinių sričių, daug horizontaliųjų veiksmų ir apie 90 pagrindinių projektų (flagship projetcs), skirtų iškeltiems tikslams pasiekti ir apimančių energetikos, transporto, aplinkosaugos, inovacijų, mokslinių tyrimų, nusikalstamumo mažinimo, švietimo, turizmo ir kitas sritis. Paminėtina, kad, atsižvelgiant į kintančią aplinką, ES BJRS veiksmų planas yra reguliariai atnaujinamas.
ES BJRS pirmiausia yra vidinė ES strategija, skirta ES ir jos narėms, tačiau į jos įgyvendinimą numatoma įtraukti ir ne ES valstybes nares (pvz., Rusiją, Norvegiją). Santykius su trečiosiomis šalimis numatoma plėtoti pirmiausia Šiaurės dimensijos rėmuose, kartu pasiliekant galimybę naudoti ir kitas bendradarbiavimo formas (pvz., Baltijos jūros valstybių taryba). Bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis, nesančiomis ES narėmis, pirmiausia su Rusija ir Baltarusija, yra svarbus vykdant regiono projektus, ypač susijusius su Baltijos jūros tarša ir transporto infrastruktūros plėtra.
ES BJRS finansiniai aspektai
2009 m. spalio 26 d. ES Tarybos išvadose dėl ES BJRS pakartojama, kad ES BJRS „yra finansiškai neutrali ir grindžiama suderintu požiūriu, sąveikiuoju poveikiu bei veiksmingesniu turimų ES priemonių bei lėšų, taip pat kitų turimų išteklių ir finansinių priemonių naudojimu“. Taip pat ES BJRS veiksmų plane teigiama, kad ES BJRS savaime nėra finansinė priemonė, o įvardyti veiksmai turi būti finansuojami iš egzistuojančių šaltinių. Tai reiškia, kad ES BJRS ir jos veiksmų plane numatytiems veiksmams įgyvendinti turės būti efektyviau, koordinuočiau naudojamos jau egzistuojančios finansinės priemonės, pirmiausia esami ES fondai ir programos (pvz., ES struktūrinė parama, ES lėšos kaimo plėtrai, 7-oji Bendroji programa, LIFE, JASPERS, JEREMIE, JESSICA, TEN-T, TEN-E), nacionalinės, regioninės, tarptautinių institucijų lėšos, privatusis kapitalas. Taip pat įgyvendinant didelius projektus bus siekiama pritraukti tarptautinių finansinių institucijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijų ir plėtros bankas, finansinę paramą. Taigi ES BJRS įkūnija palyginti naują makroregioninio bendradarbiavimo koncepciją, t. y. efektyvesnį egzistuojančių finansinių išteklių koordinavimą ir naudojimą. Be to, tikimasi, kad ES BJRS taps dokumentu, padėsiančiu efektyviau išnaudoti ES finansinių priemonių teikiamas galimybes siekiant maksimalios sinergijos.
Nuo 2007 m. iki 2013 m. vien įgyvendinant ES sanglaudos politiką Baltijos jūros regionui bus skirta per 50 mlrd. eurų ES struktūrinės paramos, iš jų 27 mlrd. eurų – prieinamumui gerinti, beveik 10 mlrd. eurų – aplinkos apsaugai, 6, 7 mlrd. eurų – konkurencingumui skatinti ir 697 mln. eurų – saugumui užtikrinti ir rizikai mažinti. Įgyvendinant bendrąją žuvininkystės politiką tiesiogiai numatyta skirti dar 1,25 mlrd. eurų. Be to, Europos ekonomikos atkūrimo plane siūloma svari papildoma finansinė parama daugeliui su energetikos infrastruktūra susijusių regiono projektų.
Paminėtina, kad, atsižvelgiant į Europos Parlamento pasiūlymą, 2010 m. ES biudžete ES BJRS tiesiogiai buvo skirta 20 mln. eurų pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę. Šiomis lėšomis, kurios skirtos Strategijos išorės aspektams (visų pirma susijusiems su Rusija) remti, numatoma finansuoti veiksmus Baltijos jūros regione, kuriems šiuo metu nėra numatyta lėšų pagal programas, finansuojamas iš sanglaudos fondų arba pagal Europos klimato kaitos programą.
ES BJRS vaidmuo sanglaudos politikos kontekste
Kaip jau minėta, įgyvendinant ES BJRS bus ketinama sutelkti įvairias Bendrijos, valstybių ir jų vidaus programavimo bei finansavimo linijas numatant galimybę kaip orientacinį pagrindą panaudoti sanglaudos politikos programas. Galima teigti, kad egzistuoja abipusis ryšys tarp ES BJRS ir sanglaudos politikos: 2009 m. spalio 29–30 d. Europos Tarybos Vadovų susitikimo išvadose teigiama, kad ES BJRS įgyvendinimas gali „prisidėti prie ekonominės regiono sėkmės ir socialinės bei teritorinės jo sanglaudos“; ES BJRS matoma, kaip viena iš esminių priemonių teritorinei sanglaudai skatinti, o ES BJRS numatyti horizontalieji veiksmai yra įvardijami kaip priemonės teritorinei sanglaudai vystyti. Galiausiai manoma, kad makroregioninių strategijų, tokių kaip ES BJRS, įgyvendinimas turi potencialą svariai prisidėti prie sanglaudos politikos ir pasiekti panašų vystymosi lygį visose valstybėse narėse.
Lietuvos vaidmuo įgyvendinant ES BJRS
Įgyvendinant ES BJRS veiksmų planą Lietuvai patikėta koordinuoti trijų prioritetinių sričių įgyvendinimą:
– stiprinti tvarų žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę (9 prioritetinė sritis, koordinuojama kartu su Suomija ir Švedija);
– gerinti vidaus ir išorės transporto jungtis (11 prioritetinė sritis, koordinuojama kartu su Švedija);
– sumažinti tarpvalstybinio nusikalstamumo mastą ir jo daromą žalą (15 prioritetinė sritis, koordinuojama kartu su Suomija).
Taip pat Lietuva koordinuoja vienuolikos pagrindinių projektų (flagship projetcs) įgyvendinimą ir siekia:
– parengti Baltijos jūros regiono inovacijų, klasterių, mažų ir vidutinių įmonių tinklų programą;
– parengti bendrą Baltijos jūros regiono paslaugų sektoriaus inovacijos rėmimo strategiją;
– pradėti tarpsektorinius pavyzdinius sveikatos ir gyvybės mokslų inovacijos projektus;
– stebėti Baltijos jūros šalių energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) įgyvendinimą atsižvelgiant į BEMIP aukšto lygio grupės veiksmus;
– sutrumpinti skrydžių maršrutus;
– bendradarbiauti siekiant pažangos transporto srityje;
– stiprinti savanorišką Baltijos jūros regiono universitetų bendradarbiavimą;
– nustatyti ir panaikinti kliūtis tyrėjų ir studentų mobilumui Baltijos jūros regione („penktoji laisvė“);
– įkurti jaunimo išteklių centrą;
– įgyvendinti Baltijos jūros regiono valstybių specialiosios grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu 2010–2014 m. regioninę strategiją;
– imtis prekybos žmonėmis prevencijos priemonių.
Pagrindiniai dokumentai
Renginiai
ES BJRS įgyvendinimas
Daugiau informacijos apie ES Baltijos jūros regiono strategiją galima rasti:
Europos Komisijos interneto svetainėje (anglų kalba)
Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje (lietuvių kalba)
LR Finansų ministerija. Informacija atnaujinta 2010-12-30 
