D.U.K. pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę VP2-3.1-IVPK-14-K „Pažangios elektroninės paslaugos“

1. Kokios veiklos finansuojamos pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę VP2-3.1-IVPK-14-K „Pažangios elektroninės paslaugos“ (toliau – Priemonė)?

Priemonės lėšomis finansuojamos šios veiklos:

1. veiksmai, susiję su valstybės biudžetinių įstaigų, valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų teikiamų administracinių paslaugų ir teikiamų ir (ar) administruojamų viešųjų paslaugų, skirtų gyventojams ir verslo subjektams, perkėlimu į elektroninę erdvę, kuriant pažangias, inovatyvias, interaktyvias, aktualias, naudingas ir patogias elektronines paslaugas;

2. veiksmai, susiję su kokybiškai naujų (tradiciniais, t. y. šiuo metu naudojamais, bendravimo tarp viešojo administravimo institucijų ir gyventojų ar verslo įmonių kanalais neteikiamų), inovatyvių, naudingų elektroninių paslaugų gyventojams ir verslo subjektams sukūrimu;

3. veiksmai, susiję su viešųjų elektroninių paslaugų, skatinančių verslo įmones naudotis inovatyviais elektroninio verslo sprendimais, sukūrimu (toliau – veiklos).

Veiklų tikslas – įgyvendinti pažangius ir inovatyvius projektus, skirtus vartotojams aktualioms ir naudingoms viešosioms ir administracinėms paslaugoms perkelti į elektroninę terpę.

2. Kas yra galimi pareiškėjai (kas gali įgyvendinti projektus, pretenduojančius į Priemonės finansavimą)?

Galimi pareiškėjai nurodyti Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K „Pažangios elektroninės paslaugos“, finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. T-55 (Žin., 2011, Nr. 56-2690) (toliau – Aprašas), 13 punkte.

Galimi pareiškėjai yra valstybės biudžetinės įstaigos (ne savivaldybių), valstybės įmonės (ne savivaldybių) ir viešosios įstaigos, kurių steigėja yra valstybė (ne savivaldybės). Valstybės biudžetinės įstaigos sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699) 2 straipsnio 1 dalyje, tai „ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.“

3. Kas yra galimi projekto partneriai?

Galimi projekto partneriai nurodyti Aprašo 13 punkte.

Projekto partneriu (-iais) gali būti valstybės biudžetinės įstaigos (ne savivaldybių), valstybės įmonės (ne savivaldybių), viešosios įstaigos, kurių steigėja yra valstybė (ne savivaldybės), ir privatūs juridiniai asmenys, įgyvendinantys viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, parengtus vadovaujantis Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 (Žin., 2009, Nr. 137-5998).

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad, vadovaujantis Aprašo 14 punktu, privatūs juridiniai asmenys gali būti projekto partneriu tik tuo atveju, kuomet viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto sutarties antroji šalis, t. y. partnerystės projektą įgyvendinanti institucija (valdžios subjektas), yra projekto pareiškėjas, pretenduojantis gauti finansavimą pagal Priemonę partnerystės projektui įgyvendinti.

4. Kaip traktuojamos viešosios paslaugos?

Viešosios paslaugos samprata apibūdinta Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 2 straipsnio 18 dalyje, tai „valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.“

5. Kaip traktuojamos administracinės paslaugos?

Administracinės paslaugos samprata apibūdinta Viešojo administravimo įstatymo, 2 straipsnio 17 dalyje, tai „viešojo administravimo subjekto veiksmai išduodant asmenims leidimus (licencijas) ar dokumentus, patvirtinančius atitinkamus juridinius faktus, teikiant įstatymų nustatytą informaciją, vykdant administracinę procedūrą.“

6. Kas yra „elektroninės paslaugos, teikiamos ne mažesniu negu bendradarbiavimo lygiu“?

Elektroninių paslaugų teikimo lygiai apibūdinti Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 (Žin., 2004, Nr. 69-2399; 2009, Nr. 62-2493).

Bendradarbiavimo lygis – tai viešosios ar administracinės paslaugos perkėlimo į internetą lygis, kai viešoje interneto svetainėje, per kurią elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, arba viešoje interneto svetainėje, kurią administruoja viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas, suteikiama galimybė vartotojui dalyvauti visame procese, teikiant viešąsias ar administracines paslaugas per interneto svetainę; vartotojui, siekiančiam elektroniniu būdu gauti geros kokybės viešąją ar administracinę paslaugą, nereikia atlikti formalių procedūrų.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133) sudaryto Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, 2011 m. vasario 21 d. posėdžio nutarimu Nr. 26 patvirtintu Priemonės specialiuoju atitikties atrankos kriterijumi „Projektas atitinka nuostatas, susijusias su gyventojams ir verslo subjektams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimu naudojant informacines ir ryšių technologijas“, elektroninės paslaugos, teikiamos bendradarbiavimo lygiu, kūrimas gali būti finansuojamas Priemonės lėšomis.

Žemiau pateikiami kiti elektroninių paslaugų teikimo lygiai:

Informacinis lygis – informaciją apie viešąją ar administracinę paslaugą galima rasti viešoje interneto svetainėje, per kurią elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, arba viešoje interneto svetainėje, kurią administruoja viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133) sudaryto Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, 2011 m. vasario 21 d. posėdžio nutarimu Nr. 26 patvirtintu Priemonės specialiuoju atitikties atrankos kriterijumi „Projektas atitinka nuostatas, susijusias su gyventojams ir verslo subjektams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimu naudojant informacines ir ryšių technologijas“, elektroninės paslaugos, teikiamos informaciniu lygiu, kūrimas negali būti finansuojamas Priemonės lėšomis.

Vienpusės sąveikos lygis – viešoje interneto svetainėje, per kurią elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, arba viešoje interneto svetainėje, kurią administruoja viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas, suteikiama galimybė vartotojui gauti paraiškos formą (atsisiųsti ją iš interneto svetainės), siekiant pradėti viešosios ar administracinės paslaugos gavimo procedūrą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133) sudaryto Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, 2011 m. vasario 21 d. posėdžio nutarimu Nr. 26 patvirtintu Priemonės specialiuoju atitikties atrankos kriterijumi „Projektas atitinka nuostatas, susijusias su gyventojams ir verslo subjektams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimu naudojant informacines ir ryšių technologijas“, elektroninės paslaugos, teikiamos vienpusės sąveikos lygiu, kūrimas negali būti finansuojamas Priemonės lėšomis.

Dvipusės sąveikos lygis – viešoje interneto svetainėje, per kurią elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, arba viešoje interneto svetainėje, kurią administruoja viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas, suteikiama galimybė vartotojui paraiškos formą užpildyti internete ir ją išsiųsti viešojo administravimo subjektui, tačiau pati viešoji ar administracinė paslauga suteikiama neelektronine forma.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133) sudaryto Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, 2011 m. vasario 21 d. posėdžio nutarimu Nr. 26 patvirtintu Priemonės specialiuoju atitikties atrankos kriterijumi „Projektas atitinka nuostatas, susijusias su gyventojams ir verslo subjektams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimu naudojant informacines ir ryšių technologijas“, elektroninės paslaugos, teikiamos dvipusės sąveikos lygiu, kūrimas gali būti finansuojamas Priemonės lėšomis.

Personalizuotas lygis – viešosios ir administracinės paslaugos elektroniniu būdu teikiamos vartotojui automatiškai panaudojant buvusią vartotojo registraciją ir duomenis apie vartotoją, atsisakius pakartotinio duomenų įvedimo; viešosios ar administracinės paslaugos teikimo metu vartotojas informuojamas apie jam būtinus atlikti veiksmus; viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas, vartotojui pateikia iš anksto iš dalies užpildytas duomenų perdavimo formas; taip vartotojui automatiškai teikiamos tam tikros socialinio ar ekonominio pobūdžio viešosios ir administracinės paslaugos, atitinkančios vartotojo statusą, ir nereikalaujama, kad vartotojas pateiktų prašymą jas suteikti.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133) sudaryto Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, 2011 m. vasario 21 d. posėdžio nutarimu Nr. 26 patvirtintu Priemonės specialiuoju atitikties atrankos kriterijumi „Projektas atitinka nuostatas, susijusias su gyventojams ir verslo subjektams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimu naudojant informacines ir ryšių technologijas“, elektroninės paslaugos, teikiamos personalizuotu lygiu, kūrimas gali būti finansuojamas Priemonės lėšomis.

7. Kas yra transakcija?

Tai elektroninės paslaugos suteikimo faktas, apimantis visą elektroninės paslaugos ciklą nuo kreipimosi dėl paslaugos suteikimo iki jos gavimo.

8. Kaip skaičiuojamos transakcijos?

Skaičiuojamos transakcijos, t. y. gyventojams ar verslo subjektams suteiktų elektroninių paslaugų (nuo kreipimosi dėl paslaugos suteikimo iki jos gavimo) skaičius per metus.

8.1. Kaip skaičiuojamos transakcijos, jeigu projekto metu planuojamos sukurti elektroninės paslaugos bus teikiamos ir fiziniams, ir juridiniams asmenims?

Tokiu atveju transakcijų skaičius skaičiuojamas atskirai fiziniams ir atskirai juridiniams asmenims.

8.2. Kaip skaičiuojamos transakcijos, jeigu, pavyzdžiui, projekto metu planuojama sukurti 15 paslaugų, iš jų viena bus teikiama juridiniams, o likusios – fiziniams asmenims?

Tokiu atveju transakcijų skaičius skaičiuojamas atskirai fiziniams ir atskirai juridiniams asmenims, tačiau fiziniams asmenims teikiamų elektroninių paslaugų transakcijos sumuojamos (to paties projekto apimtis).

Pavyzdžiui, vieno projekto metu planuojama sukurti:

1. A elektroninių paslaugą, teikiamą fiziniams asmenims, kurios transakcijų skaičius - 5000.

2. B elektroninių paslaugą, teikiamą fiziniams asmenims, kurios transakcijų skaičius - 3500.

3. C elektroninių paslaugą, teikiamą fiziniams asmenims, kurios transakcijų skaičius - 1500.

4. Ir t.t.

Tokiu atveju sumuojame A, B ir C elektroninių paslaugų transakcijų skaičių.

9. Kokios išlaidos yra tinkamos finansuoti?

Projekto išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu jos atitinka bendruosius ir specialiuosius išlaidų atitikties reikalavimus, nustatytus Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789). Projekto išlaidos turi būti planuojamos vadovaujantis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimams (toliau – Rekomendacijos dėl išlaidų atitikties). Rekomendacijos dėl išlaidų atitikties skelbiamos interneto svetainėje www.esparama.lt (Aprašo 40 punktas).

Ilgalaikio materialiojo turto draudimo išlaidos yra tinkamos finansuoti projekto išlaidos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (Aprašo 41 punktas).

Tinkamų finansuoti projekto išlaidų kategorijos nurodytos Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies formos (Aprašo 1 priedas) V dalyje „Projekto biudžeto išlaidų pagrindimo lentelė“:

- Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai;

- Įranga, įrenginiai ir kt. turtas;

- Paslaugos;

- Projekto administravimas ir vykdymas.

Apie išlaidų tinkamumą konkretaus projekto atveju sprendžia viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, atlikdama projektų paraiškų vertinimą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad planuojamos išlaidos turi prisidėti prie projekto, kuriuo siekiama įgyvendinti priemonės „Pažangios elektroninės paslaugos“ numatytus tikslus, veiklų įgyvendinimo.

10. Ar priemonės lėšomis galima apmokėti investicijų projekto išlaidas?

Taip, tačiau investicijų projekto rengimo išlaidos galės būti apmokėtos projekto lėšomis tik tuo atveju, jeigu projektas bus pripažintas tinkamu finansuoti ir jam bus skirtas finansavimas. Investicinio projekto rengimo netinkamomis išlaidos bus pripažinta ta išlaidų dalis, jeigu numatyta tiekėjui apmokėti dalį sumos sėkmės atveju, t.y., jeigu projektui bus skirtas finansavimas.

11. Ar priemonės lėšomis galima apmokėti apklausos atlikimo išlaidas?

Taip, apklausos atlikimo išlaidos priskiriamos prie investicijų projekto rengimo išlaidų.

Klausimai, susiję su Projektų naudos ir kokybės vertinimo metodika (Aprašo 4 priedas)

12. Kada suteikiami balai pagal 3 prioritetinį kriterijų „Bendradarbiavimo su būsimais elektroninių paslaugų vartotojais lygis“ (toliau – 3 prioritetinis kriterijus)?

Norint gauti įvertinimo balus pagal 3 prioritetinį kriterijų, turi būti atlikta Apklausa, vadovaujantis Aprašo 8 priede pateiktomis Rekomendacijomis dėl būsimų elektroninių paslaugų vartotojų apklausos.

13. Kokia apklausa bus laikoma reprezentatyvia? Kokią apklausą turime atlikti: kiekybinę ar kokybinę?

Apklausai atlikti turi būti naudojami sociologijos, statistikos mokslų metodais pagrįsti metodiniai principai, kurie nurodo, kaip turi būti vykdoma reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa. Kiekviena elektroninė paslauga yra skirtinga, skirtingi jos naudotojai, todėl tyrimo imtis bei metodas turi būti pasirenkami, vadovaujantis metodiniais principais.

Apklausai atlikti rekomenduojame įsigyti paslaugas. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimus atliekančios bendrovės, organizuodamos tyrimų atlikimą, vadovaujasi metodiniais principais, formuodamos tyrimo metodiką – t.y. apibrėždamos tyrimo imtį, pasirinkdamos metodą, formuodamos klausimyną, nustatydamos galimą paklaidą ir kt. tyrimo metodologiją sudarančius parametrus, kurie užtikrina, kad atliktos apklausos rezultatai statistiškai pagrįstai atspindėtų generalinės aibės nuomonę ir būtų reprezentatyvūs. Reprezentatyvi imtis reiškia, kad jos individų (objektų) pagrindinių požymių skirstymas turi atitikti generalinę aibę (populiaciją) pagal pagrindinius požymius (pvz., lytį, amžių, kitus tyrimui svarbius požymius). Reprezentatyvi apklausa yra kiekybinis tyrimo metodas.

Užduotis tyrimų paslaugų teikėjui galėtų būti suformuluota taip: tyrimo metu turi būti atlikta reprezentatyvi būsimų (potencialių) paslaugos vartotojų apklausa, o paslaugų teikėjai, atsižvelgdami į konkrečią situaciją (generalinės aibės dydis, sociodemografinių charakteristikų dispersija ir t.t.) nustato metodologiją ir pagal ją atlieka tyrimą (tyrimo ataskaitoje turi būti pateiktas pagrindimas, kad tyrimas atliktas metodologiškai teisingai ir atspindi (leistina nedidelė palaida) būsimų paslaugų vartotojų nuomonę). Apklausos ataskaita gali būti pateikiama kaip priedas prie investicijų projekto, o jos rezultatai pateikiami kaip investicijų projekto dalis.

14. Ar yra privaloma atlikti būsimų elektroninių paslaugų vartotojų apklausą? Jei taip, kada (pvz., inicijuojant projektą ir (ar) po paramos sutarties pasirašymo)?

Elektroninių paslaugų vartotojų apklausą nėra privaloma, tačiau jos neatlikus, projektui, naudos ir kokybės vertinimo etapo metu, balai pagal 3 prioritetinį kriterijų nebus skiriami.

Norint projektų naudos ir kokybės vertinimo etapo metu gauti balus pagal 3 prioritetinį kriterijų, apklausa turi būti atlikta iki paraiškų dėl projektų finansavimo pateikimo CPVA dienos. Apklausos rezultatai turi būti pateikti kartu su paraiška dėl projekto finansavimo, kaip investicijų projekto dalis.

15. Ar norint gauti balus pagal 4 prioritetinį kriterijų „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo (sąveikumo) lygis“, (toliau – 4 prioritetinis kriterijus) turi būti užtikrintas sąveikumo lygis tarp projekto partnerių, t. y. ar būtina, kad tos įstaigos, tarp kurių užtikrinamas sąveikumas, būtų projekto partneriais?

Siekiant gauti balus pagal 4 prioritetinį kriterijų, įstaigų, tarp kurių bus užtikrinamas sąveikumas, įtraukti į projekto partnerius nebūtina. Svarbu investiciniame projekte pagrįsti, kad šių institucijų dalyvavimas teikiant projekto metu planuojamas sukurti elektronines paslaugas, yra būtinas. Taip pat, būtina nurodyti, kokie duomenys bus gaunasi iš šių institucijų ir kokiu būdu.

16. Kaip gauti balų pagal 5 prioritetinį kriterijų „Projekto rezultatų pasiekiamumo Europos Sąjungos mastu lygis“?

Kuriant elektroninę paslaugą, turi būti sukurta galimybė ja pasinaudoti ir kitų šalių piliečiams (pvz., anglų kalba kalbantiems).

17. Kaip bus nustatyta, ar projekte diegiami technologiniai sprendimai yra inovatyvūs ir pažangesni už jau esamus analogus Lietuvoje arba Europos Sąjungoje?

Inovatyvumas bus vertinamas kokybiniu aspektu, atsižvelgiant į:

- bendradarbiavimą su mokslo bei inovacijų paramos institucijomis, rengiant technologinius sprendimus;

- diegiamų technologinių sprendimų santykį su egzistuojančiais žinomais analogais ar pakaitalais Lietuvoje (funkciniu, techniniu ir ergonominiu aspektu);

- diegiamų technologinių sprendimų santykį su egzistuojančiais žinomais analogais ar pakaitalais Europos Sąjungoje (funkciniu, techniniu ir ergonominiu aspektu).

Vertinimas bus atliekamas, remiantis paraiškoje pateikiama informacija, viešai prieinama informacija ir ekspertiniu vertinimu.

18. Prie vertinimo teiginio 7.1.2. nurodytas galimas balų skaičius yra 0. Vadinasi, jei pareiškėjas yra valstybės biudžetinė įstaiga, partnerystės pagrindu bendradarbiaujanti su privačiu sektoriumi, ir projektas parengtas, vadovaujantis Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 (Žin., 2009, Nr. 137-5998), už tai papildomų balų neskiriama?

Aprašo 4 priedo 6 kriterijaus aprašyme yra likusi korektūros klaida. 7.1.2 kriterijus nėra vertinamas.

19. Dėl elektroninės sveikatos srities projektų, teikiamų į priemonės „Pažangios elektroninės paslaugos“ projektų konkursą.

Komitetas darbo tvarka sulaukia sveikatos priežiūros įstaigų užklausimų dėl jų galimybės teikti paraiškas pažangioms viešosioms elektroninėms paslaugoms, skirtoms gyventojams ir verslo subjektams, kurti pagal „Pažangios elektroninės paslaugos“.

Pagal savo pobūdį interaktyvių elektroninių sveikatos paslaugų kūrimo projektai galėtų būti finansuojami priemonės „Pažangios elektroninės paslaugos“ lėšomis, jeigu atitiktų šios priemonės dokumentacijoje nustatytus reikalavimus ir kriterijus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visi valstybės biudžeto lėšomis finansuojami elektroninės sveikatos paslaugų kūrimo projektai atitiktų E. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-151 (Žin., 2010, Nr. 23-1079), nuostatas ir reikalavimus, taip pat – Reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose diegiamoms informacinėms sistemoms, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-89 (Žin., 2011, Nr. 16-774), Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų susiejimo su e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra reikalavimus ir technines sąlygas, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1079 (Žin., 2010, Nr. 152-7759), ir Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modelio, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-294 (Žin., 2011, Nr. 38-1834), nuostatas.

Taip pat pažymėtina, kad siekiant vieningos ir suderintos Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtros bei tikslingo jos finansavimą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. V-570 yra patvirtintas E. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas (toliau – Planas). Numatoma, kad dauguma Plane numatytų projektų bus finansuojami Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonės Nr. VP2-3.1-IVPK-10-V „Elektroninės sveikatos paslaugos“ ir priemonės Nr. VP2-3.1-IVPK-11-V „Elektroninės sveikatos paslaugos savivaldybėse“ lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, projektai, kurių paraiškos bus teikiamos priemonės „Pažangios elektroninės paslaugos“ konkursui, turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintų dokumentų reikalavimus, taip pat – nedubliuoti jau numatytų kurti Lietuvos e. sveikatos sistemos sprendimų, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo rizikos ir užtikrintas finansuojamų projektų tikslų, veiklų ir rezultatų suderinamumas. Todėl prašome pareiškėjų, ketinančių teikti paraiškas priemonei „Pažangios elektroninės paslaugos“ dėl projektų, skirtų elektroninės sveikatos srities sprendimų ir paslaugų kūrimui, kartu su paraiška Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – institucijos, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231) 131 straipsniu, koordinuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos elektroninės sveikatos sistemos įgyvendinimą – raštišką pritarimą projekto paraiškai.