Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija

„ES Baltijos jūros regiono strategija yra didelis žingsnis į priekį – tai naujo bendradarbiavimo Sąjungoje pradžia. Jai nereikia nei naujų teisės aktų, nei naujų institucijų – ji grindžiama regiono valstybių narių vyriausybių ir piliečių siekiu skubiai spręsti iškilusias bendras problemas“

 Danuta Hübner, regioninės politikos komisarė

Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ištakos

– 2005 m. Europos Parlamento narių grupė parengė pranešimą „Europos strategija Baltijos jūros regionui“.

– 2006 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Europos Komisiją parengti Baltijos jūros regionui skirtą ES strategiją siekiant sustiprinti vidinį Šiaurės dimensijos ramstį.

– 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba pavedė Europos Komisijai vėliausiai iki 2009 m. birželio mėn. pateikti ES strategiją dėl Baltijos jūros regiono.

– 2009 m. birželio 10 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (toliau – ES BJRS). Kartu buvo paskelbtas ir ES BJRS įgyvendinimo veiksmų planas. 2009 m. spalio 26 d. ES Taryba priėmė išvadas dėl ES BJRS, kuriose patvirtino Europos Komisijos komunikate pasiūlytą ES BJRS ir atkreipė dėmesį į priede pateiktą veiksmų planą. 2009 m. spalio 29–30 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pritarta ES BJRS.

– 2011 m. birželio 22 d. Europos Komisija paskelbė ataskaitą dėl ES BJRS įgyvendinimo. Remdamasi šia ataskaita, ES Taryba 2011 m. lapkričio 15 d. priėmė išvadas dėl ES BJRS peržiūros, kuriose išreiškė poreikį didinti ES BJRS efektyvumą ir orientaciją į rezultatus ir tuo tikslu siūlė peržiūrėti ES BJRS atsižvelgiant į ES Tarybos pasiūlymus tobulinti valdymą ir stebėseną, siekti integruoto požiūrio, didinti strategijos žinomumą ir t.t.

– 2012 m. kovo 23 d. Europos Komisija, atsižvelgdama į ES Tarybos išvadas dėl ES BJRS peržiūros, paskelbė atnaujintą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos.

– 2012 birželio 26 d. ES Taryba priėmė išvadas dėl ES BJRS peržiūros užbaigimo, kuriose rekomendavo atsižvelgiant į atnaujintą Komunikatą dėl ES BJRS peržiūrėti ir atnaujinti Veiksmų planą, atsižvelgiant į Komunikate numatytus tikslus.

– 2013 m. vasario 22 d. paskelbtas atnaujintas ES BJRS įgyvendinimo veiksmų planas.

– 2013 m. spalio 22 d. ES Taryba priėmė išvadas dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės, kuriomis skatina plėtoti ir stiprinti makroregionines strategijas.

ES BJRS esmė

ES BJRS yra pirmoji makroregioninė strategija, apimanti visas suinteresuotas regiono valstybes – Daniją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Švediją. ES BJRS įgyvendinimu siekiama 1) išsaugoti jūrą, 2) Sujungti regioną, 3) Didinti gerovę regione. ES BJRS pateikiama kaip komunikatas ir veiksmų planas, kuriame išdėstyta 17 prioritetinių sričių, 5 horizontalieji veiksmai ir prioritetiniai projektai (angl. flagship projects), skirti strategijos tikslams pasiekti ir apimantys energetikos, transporto, aplinkosaugos, inovacijų, mokslinių tyrimų, nusikalstamumo mažinimo, švietimo, turizmo ir kitas sritis. Atsižvelgiant į kintančią aplinką, Europos Komisijos komunikatas dėl ES BJRS ir veiksmų planas reguliariai atnaujinami.

ES BJRS pirmiausia yra vidinė ES strategija, skirta ES ir jos narėms, tačiau ją įgyvendinant taip pat bendradarbiaujama su kitomis valstybėmis, kurios nėra ES narės (pavyzdžiui, Rusija, Norvegija, Islandija). Santykiai su trečiosiomis šalimis plėtojami pirmiausiai Šiaurės dimensijos rėmuose, kartu pasiliekant galimybę naudoti ir kitas bendradarbiavimo formas (pavyzdžiui, Baltijos jūros valstybių taryba). Bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis, nesančiomis ES narėmis, pirmiausia su Rusija ir Baltarusija, yra svarbus vykdant regiono projektus, ypač susijusius su Baltijos jūros tarša ir transporto infrastruktūros plėtra.

ES BJRS finansiniai aspektai

2009 m. spalio 26 d. ES Tarybos išvadose dėl ES BJRS pakartojama, kad ES BJRS „yra finansiškai neutrali ir grindžiama suderintu požiūriu, sąveikiuoju poveikiu bei veiksmingesniu turimų ES priemonių bei lėšų, taip pat kitų turimų išteklių ir finansinių priemonių naudojimu“. Tai reiškia, kad ES BJRS ir jos veiksmų plane numatytiems veiksmams įgyvendinti turi būti efektyviau naudojamos jau egzistuojančios finansinės priemonės, pirmiausiai esami ES fondai ir programos (pavyzdžiui, ES struktūrinė parama, ES parama kaimo plėtrai, 7-oji Bendroji programa, LIFE, JASPERS, JEREMIE, JESSICA, TEN-T, TEN-E), taip pat nacionalinės, regioninės, tarptautinių institucijų lėšos, privatus kapitalas. Įgyvendinant didelius projektus siekiama pritraukti tarptautinių finansinių institucijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijų ir plėtros bankas, finansinę paramą. Ateityje taip pat bus galima panaudoti Europos infrastruktūros tinklų priemonei (angl. Connecting Europe Facility)  skirtas lėšas projektams transporto, energetikos bei informacinių ir ryšio technologijų srityse. Taigi ES BJRS įkūnija palyginti naują makroregioninio bendradarbiavimo koncepciją, t. y. efektyvesnį egzistuojančių finansinių išteklių koordinavimą ir panaudojimą.

2013 m. vasarį pateiktame atnaujintame veiksmų plane įtraukta nauja dalis, skirta finansiniams ES BJRS įgyvendinimo aspektams. Veiksmų  plane numatyta aiški sąsaja tarp ES BJRS ir ES sanglaudos politikos finansinių šaltinių 2014-2020 metais. Taip pat numatyta nauja priemonė, skirta projektų paraiškų rengimo procesui remti (angl. Seed Money Facility), kurią administruos Šlėzvigo-Holšteino investicinis bankas. Šia priemone siekiama skatinti naujus projektus, prisidedančius prie ES BJRS tikslų įgyvendinimo. Pagal šią priemonę gali būti finansuojamos išlaidos, būtinos strateginių partnerysčių užmezgimui ir plėtojimui, gerosios praktikos sklaidai ir pan. Priemonė gali būti naudojama personalo, išorės paslaugų, ekspertų, kelionių, apgyvendinimo ir susitikimų išlaidoms finansuoti. Lėšos šiai priemonei skiriamos iš Europos Komisijos techninės paramos biudžeto, skirto ES BJRS. Europos Komisija finansuoja 85 proc. išlaidų, likusius 15 proc. padengia paramos gavėjai.

Nuo 2007 m. iki 2013 m. vien įgyvendinant ES sanglaudos politiką Baltijos jūros regionui bus skirta per 50 mlrd. eurų ES struktūrinės paramos, iš jų 27 mlrd. eurų – prieinamumui gerinti, beveik 10 mlrd. eurų – aplinkos apsaugai, 6, 7 mlrd. eurų – konkurencingumui skatinti ir 697 mln. eurų – saugumui užtikrinti ir rizikai mažinti. Įgyvendinant bendrąją žuvininkystės politiką tiesiogiai numatyta skirti dar 1,25 mlrd. eurų. Be to, Europos ekonomikos atkūrimo plane siūloma svari papildoma finansinė parama daugeliui su energetikos infrastruktūra susijusių regiono projektų.

Atsižvelgiant į Europos Parlamento pasiūlymą, 2010 m. ES biudžete ES BJRS tiesiogiai buvo skirta 20 mln. eurų pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę. Šiomis lėšomis, kurios skirtos Strategijos išorės aspektams (visų pirma susijusiems su Rusija) remti, finansuojami veiksmai Baltijos jūros regione.

ES BJRS vaidmuo sanglaudos politikos kontekste

2009 m. spalio 29–30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad ES BJRS įgyvendinimas gali „prisidėti prie ekonominės regiono sėkmės ir socialinės bei teritorinės jo sanglaudos“. ES BJRS matoma kaip viena iš pagrindinių priemonių teritorinei sanglaudai skatinti, o joje numatyti horizontalieji veiksmai yra įvardijami kaip priemonės teritorinei sanglaudai plėtoti. Galiausiai manoma, kad makroregioninių strategijų, tokių kaip ES BJRS, įgyvendinimas turi potencialą svariai prisidėti prie ES sanglaudos politikos tikslų įgyvendinimo ir pasiekti panašų išsivystymo lygį visose valstybėse narėse.

2011 m. spalio 6 d. Europos Komisija paskelbė ES sanglaudos politikos 2014-2020 m. reglamentų projektus, kuriuose numatyta, kad ES sanglaudos politikos 2014-2020 m. nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose – Partnerystės sutartyje ir veiksmų programose – turi būti nurodyta, kaip veiklos, remiamos iš ES struktūrinės paramos, prisidės prie makroregioninių strategijų, tarp jų ir ES BJRS, tikslų siekimo.

Lietuvos vaidmuo įgyvendinant ES BJRS

Įgyvendinant ES BJRS veiksmų planą, Lietuvai patikėta koordinuoti trijų prioritetinių sričių įgyvendinimą:

1. AGRI, skirta žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės tvarumui stiprinti (koordinuojama kartu su Suomija ir Švedija);
2. TRANSPORTAS, skirta pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis (koordinuojama kartu su Švedija);
3. NUSIKALSTAMUMAS, skirta kovai su nusikalstamumu, ypač pasienio teritorijose (koordinuojama kartu su Suomija).

Lietuva taip pat koordinuoja aštuonių prioritetinių projektų įgyvendinimą ir siekia:

1. sukurti Baltijos jūros regiono programą, skirtą inovacijų, klasterių, smulkaus ir vidutinio verslo tinklaveikai;
2. diegti inovatyvius tarpsektorinius sveikatos apsaugos ir mokslo projektus;
3. stebėti Baltijos energetikos jungčių plano (BEMIP) įgyvendinimą;
4. dalintis gerosiomis teritorinio bendradarbiavimo praktikomis su ES rytų partnerystės šalimis įgyvendinant BEMIP;
5. ugdyti gebėjimus suskystintų dujų terminalo statybai;
6. skatinti ekologiškų gyvenviečių plėtrą kaimo vietovėse;
7. stiprinti bendradarbiavimą tarp regiono universitetų;
8. taikyti prevencijos priemones kovoje su prekyba žmonėmis ir teikti paramą bei apsaugą prekybos žmonėmis esamoms ir potencialioms aukoms.

Lietuva taip pat numatoma kaip partnerė įgyvendinant dar keletą prioritetinių projektų.

Iki šiol pabaigti du prioritetiniai projektai, kurių įgyvendinimą koordinavo Lietuva: sutrumpinti skrydžių maršrutai (baigtas projektas 2012 pab.) ir panaikintos kliūtys tyrėjų ir studentų mobilumui Baltijos jūros regione („penktoji laisvė“) ( projektas baigtas 2010 pab.).

Pagrindiniai dokumentai

ES BJRS įgyvendinimas

Daugiau informacijos apie ES Baltijos jūros regiono strategiją galima rasti:

ES Baltijos jūros regiono strategijos svetainė (lietuvių kalba)

ES Baltijos jūros regiono strategijai skirta svetainė (anglų kalba)

Europos Komisijos interneto svetainėje (anglų kalba)

Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje (lietuvių kalba)

Seed Money Facility skirta svetainė (anglų kalba)