Aptartos ES paramos teikiamos galimybės miestų atgaivinimui ir plėtrai

Š.m. kovo 15 d. Finansų ministerija organizavo diskusiją „Miestų atgaivinimas ir plėtra“, kurioje dalyvavo vyriausybinių institucijų, savivaldybių, NVO, verslo ir mokslo sričių atstovai. Diskusijoje aptarta miesto ir vietos (kaimo) plėtros situacija ir galimybės efektyviau panaudoti ES paramą miestų atgaivinimui ir socioekonominei plėtrai.

Miesto ir vietos plėtros situacija ir vizija:

• Apžvelgta, kokie iššūkiai laukia Lietuvos miestų ir kaimo vietovių 2014-2020 m.: gyventojų mažėjimas ir senėjimas, miesto gyventojų išsikėlimas į kaimo vietoves ir kompaktiškų miestų struktūrų išskydimas (statybos už miesto); naujos infrastruktūros poreikio augimas; aukšta žemės ir butų kaina miestuose; urbanistinės politikos nebuvimas, kreditavimo ir mokesčių politika; mažas gyvventojų užimtumas, bendrų miesto ir priemiesčių savivaldybių uždavinių atsietas sprendimas.
• Pasiūlymai šioms problemoms spręsti: aiški valstybės vizija ir savivaldos vaidmens stiprinimas; partnerystės, bendradarbiavimo tarp  verslo ir valdžios, tarp miesto ir kaimiškų rajonų didinimas; kompleksiškumas įgyvendinant miestų plėtros projektus; esamų miesto teritorijų atnaujinimas ir esamos infrastruktūros panaudojimas. Pabrėžtas darnios miestų plėtros principas - būtinas socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių veiksnių bendrumas.
• Pristatyti geros praktikos pavyzdžiai miesto infrastruktūros plėtimo, modernios ir patrauklios gyventi architektūros, apleistų gamybinių vietovių pritaikymo srityse (Jonavos, Telšių, Alytaus miestuose, Vilniaus Pilaitės mikrorajone), taip pat buvo pateikta pavyzdinė sektina mikrobendruomenių veikla.
• Didieji Lietuvos miestai (Vilnius, Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys) preliminariai yra numatę potencialias miestų atnaujinimo ir integruotų  plėtros veiksmų teritorijas miestuose. Tačiau, projektų atrankos kriterijai dar neaiškūs.
• Kaip sėkmingas kaimo gyventojų aktyvinimo pavyzdys, pristatyta LEADER programa, kurios principai ir priemonės galėtų būti taikomos ir miesto plėtros projektams. Atkreiptas dėmesys, kad ši programa galėtų daugiau stiprinti miesto bei kaimo bendradarbiavimą, nes daugelis miestiesčių dabar yra kaimo gyventojai, o priemiesčių gyventojai aktyviai naudojasi miesto infrastruktūra bei paslaugomis.

Miesto ir vietos plėtros įgyvendinimo būdai:

• Pabrėžta LR teritorijos bendrojo plano (patvirtintas Seime 2002 m.) reikšmė. Primintos šio dokumento pamatinės nuostatos: demografinės situacijos kritiškumas, socialinės aplinkos gerinimo būtinumas, žemės ūkio gamybos neaktyvumas, kompaktiškos urbanistinės plėtros svarba. Akcentuota šio dokumento įžvalgų tikroviškumas bei reikšmė toliau kuriant Lietuvos erdvinės ir socioekonominės struktūros viziją.
• Kaip miestų problemos įvardintos: socialinės atskirties didėjimas, kuris matosi ir miesto fizinėje aplinkoje; strateginių ir teritorinių planavimo dokumentų nesuderinamumas, kuris nesudaro prielaidų užtikrinti integruotą erdvinį ir strateginį planavimą, efektyvų ribotų išteklių naudojimą. Paliestas politinės valdžios, verslo ir mokslo sričių susivienijimo bendriems miestų plėtros tikslams būtinimas ir mokslinių tyrimų, nukreiptų į miesto problemų išsamią analizę poreikis.
• Manoma, kad sėkmingai miestų plėtrai pirmiausiai reikia sukurti miesto plėtros (urbanistinę) politiką, koordinuotą valdymo sistemą, sustiprinti savivaldą ir suteikti jai daugiau laisvės; pabrėžta, kad prieš pradedant vykdyti projektus, reiktų atlikti išsamius tyrimus, ieškoti bendrų principų, susitarimų, vietos socialinių iniciatyvų. Intervencinių ES lėšų panaudojimą bei laukiamo rezultato gavimą, gali užtikrinti miesto problemų žinojimas, bendras požiūris į miesto uždavinius; partnerystės, bendradarbiavimo ir sinergijos principai tarp valdžios institucijų, savivaldos bei vietos bendruomenių.
• Buvo pristatyta nuomonė, kad labiausiai reiktų investuoti į miestų policentrinių rajonų plėtrą, viešojo transporto sistemos plėtimą, esamų gyvenamųjų rajonų kompleksinį atnaujinimą, išnaudoti kultūrinį potencialą, palaikyti bendruomenių telkimąsi ir jų kūrybiškumą.
• Siūlyta  išplėsti JESSICA paramos sritis dar 2007–2013 m., tad prie pastatų renovacijos ir energijos efektyvumo prisidėtų aplinkos atnaujinimas: gatvių apšvietimas, socialinė infrastruktūra, šilumos tinklų keitimas/renovacija, viešieji pastatai.
• Siūloma steigti miestų ir viešosios infrastruktūros atnaujinimo fondą.
• Turėtų būti plėtojami PPP instrumentai, nes daugeliui savivaldybių itin aktualus jų skolos lygis. Būstų renovaciją būtų galima  vykdyti ESCO modeliu (angl. energy service company, t.y. kai investuotojas už savo lėšas padidina kliento energetinį efektyvumą, o investuotus pinigus susigrąžina vėliau, sau pasiimdamas energijos ištekliams sutaupytas lėšas), kuomet riziką prisiima verslas.
• Miestų projektų įgyvendinime reikėtų skatinti platesnį „iš apačios į viršų“ metodo taikymą, pasinaudoti LEADER programos patirtimi kaimo plėtrai. Įgyvendinimą  tikslinga organizuoti per nacionalinio lygmens agentūras, kadangi centriniame lygmenyje sukaupta reikšmingesnė projektų valdymo patirtis nei regionuose. Tam turi būti sukurta atskira programa ir aiškūs projektų atrankos kriterijai.

Dalyviai sutartinai nutarė, kad diskusijos urbanistinės plėtros ir miesto, tema turėtų būti pratęstos. Nes miestai yra valstybės gerovės šaltinis. Atsižvelgiant į tai, išsakyta optimistinė mintis – jei miestų plėtra ir atnaujinimas  reikštų aukštesnę gyvenimo kokybę ir remtųsi konsoliduotu, kūrybingu ir efektyviu esamų išteklių panaudojimu (žmogiškų, gamtinių, fizinių), gerovę galima pasiekti ir be didelio ekonominio, demografinio augimo. Juolab, kad darniam miestų vystymui galime panaudoti ES lėšas.

Papildoma informacija

Ši diskusija – tai antroji iš apvalaus stalo diskusijų, kurias organizuoja Finansų ministerija, koordinuodama  Nacionalinės pažangos programos rengimą ir  siekdama suplanuoti efektyvias intervencijas 2014-2020 m. ES paramos  programavimo laikotarpiu  laikantis integruoto investicijų planavimo požiūrio. Kitų diskusijų sąrašas skelbiamas čia.