Diskutuota apie regionų plėtros skatinimą, panaudojant gamtiniam ir kultūriniam paveldui skirtas ES paramos lėšas

Š. m. kovo 22 d. Finansų ministerija organizavo diskusiją „Gamtos biologinė įvairovė ir kultūrinis paveldas kaip svarbūs regionų patrauklumo veiksniai“, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, akademinės bendruomenės atstovai. Diskusijos metu daugiausiai dėmesio buvo skirta trims dimensijoms – turizmo, kultūros paveldo išsaugojimo ir aplinkosaugos, – identifikuojant pagrindines problemas ir galimybes ES paramos lėšomis didinti regionų turistinį, socialinį ir ekonominį patrauklumą.

Esama situacija ir problemos:

• Apžvelgti turizmo, kultūros paveldo išsaugojimo, biologinės įvairovės apsaugos srities projektų, finansuotų ES paramos lėšomis, pasiekimai ir identifikuotos pagrindinės problemos: „taškinis“ kultūros ir gamtinio paveldo projektų įgyvendinimo metodas, kuomet veiklos vykdomos per pavienius objektus ir nedaroma poveikio paslaugų ar produktų srityje; lėšų skirstymas nepakankamai atsižvelgiant į regionų specifiką; finansavimo trūkumas projektų rezultatų ir sukurtos infrastruktūros palaikymui; nepakankamas finansuotų kultūros paveldo objektų pritaikymas socialinėms, ekonominėms, edukacinėms reikmėms; aiškių finansavimo prioritetų gamtos ir kultūros paveldo srityje nebuvimas.
• Pasiūlymai problemoms spręsti: kompleksinis investicijų regionuose įgyvendinimas; vietinių bendruomenių įtraukimas ir modelio „iš apačios į viršų“ taikymas, saugomų teritorijų bendruomenių vystymas; ne tik turizmo produktų pasiūlos, bet ir paklausos skatinimas; aiškių finansuotinų prioritetų išskyrimas, įvertinant gamtos ir kultūros paveldo objektų pasaulinę, nacionalinę ir regioninę svarbą bei pagal tai skirstant ES paramos lėšas; galimybė ES lėšomis išpirkti privatiems asmenims priklausančią žemę, siekiant įgyvendinti biologinės įvairovės išsaugojimo projektus.
• Pabrėžtas darnios plėtros principas, įgyvendinant biologinės įvairovės ir kultūrinio paveldo apsaugos projektus, – ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės dimensijų derinimas; akcentuota žaliosios infrastruktūros kūrimo svarba.
• Aptarti pagrindiniai iššūkiai saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio plėtros srityje: naujų „Natura 2000“ teritorijų atranka, steigimas, planų rengimas; saugomų teritorijų pritaikymas lankymui; aplinkosaugos projektų įgyvendinimas savivaldybėse.
• Pristatyti gerosios praktikos pavyzdžiai kultūros paveldo atnaujinimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo srityje Trakų istoriniame nacionaliniame parke, Kurtuvėnų regioniniame parke, Aukštaitijos nacionaliniame parke, akcentuojant vietos bendruomenių įtraukimo, paslaugų infrastruktūros kūrimo, objektų pritaikymo visuomenės reikmėms svarbą.

Regioninės plėtros įgyvendinimas ES paramos lėšomis:

• Akcentuota integralaus finansavimo svarba, skiriant lėšas ne tik pavienių objektų atnaujinimui, bet kompleksiniam turizmo traukos vietovių formavimui.
• Pabrėžta būtinybė vadovautis planavimo dokumentais – LR teritorijos bendruoju planu, regionų bendraisiais planais, kuriuose įtvirtinti regionų plėtros prioritetai. Nurodyta, kad reikėtų peržiūrėti LR teritorijos bendrąjį planą, kuris parengtas dar 2002 m., ir įvertinti galimai pasikeitusius prioritetus.
• Įvardinta tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo būtinybė, siekiant, kad lėšos nebūtų išskaitytos ir tos pačios gamtos bei kultūrinio paveldo išsaugojimo veiklos nebūtų finansuojamos iš kelių skirtingų šaltinių. Pabrėžta, kad reikėtų skatinti aktyvesnę sinergiją tarp atsakingų ministerijų (ypač Aplinkos, Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų), apsvarstyti integruotų programų rengimo galimybes.
• Aptarta viešosios ir privačios partnerystės instrumentų naudojimo svarba, viešąsias lėšas investuojant į gamtos bei kultūros paveldo objektų sutvarkymą ir reikiamos infrastruktūros sukūrimą, o privatų finansavimą pritraukiant projektų rezultatų priežiūrai bei susijusių paslaugų teikimui (pavyzdžiui, maitinimo, turistinės įrangos nuomos, apgyvendinimo).
• Išsakyta nuomonė, kad reikėtų remti profesinį tradicinių amatų mokymą, siekiant kurti darbo vietas regionuose bei tokiu būdu siūlant įvairesnes paslaugas į regionus atvykstantiems lankytojams.
• Išsakyta nuomonė, kad 2014–2020 m. laikotarpiu kultūros prioritetą būtų tikslinga išskirti kaip atskirą, apjungiantį gamtinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms sritis.

Ši diskusija – trečioji iš apvalaus stalo diskusijų, kurias organizuoja Finansų ministerija, koordinuodama 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos (NPP) rengimą ir siekdama suplanuoti efektyvias intervencijas naujuoju ES paramos koordinavimo laikotarpiu, laikantis integruoto investicijų planavimo požiūrio. Į diskusijos dalyvių išsakytus pasiūlymus bus atsižvelgta rengiant NPP ir 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programas.