Diskutuota ES finansinės paramos skyrimo viešųjų paslaugų tobulinimui tema

Š. m. kovo 29 d. Finansų ministerija organizavo diskusiją „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas – tikrosios sanglaudos indikatoriai“, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, savivaldybių ir verslo asociacijų,  akademinės bendruomenės atstovai. Poreikis plačiau diskutuoti apie viešųjų paslaugų įtaką šalies ekonominei ir socialinei sanglaudai kyla dėlto, kad pastaruoju metu tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje sutariama, jog šalies pažangos lygį tikslinga matuoti ne tik ekonominės veiklos rodikliais (tokiais kaip bendrasis vidaus produktas), bet ir gyvenimo kokybės indikatoriais (pavyzdžiui, viešųjų paslaugų kokybės, visuomenes sveikatos, išsilavinimo, aplinkos kokybės ir pan.).

Diskusijos metu buvo nagrinėtos dvi pagrindinės temos: dabartinė viešųjų paslaugų teikimo Lietuvoje situacija ir galimos šių paslaugų tobulinimo kryptys 2014–2020 m. ES finansinės paramos laikotarpiu.

Esama situacija ir problemos:

• Dabartiniame ES struktūrinės paramos laikotarpyje didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinių viešųjų paslaugų (sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, socialinių paslaugų) prieinamumo gerinimui, t.y. infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui. Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva yra antroji (ją lenkia tik Estija) pagal santykinį investicijų į socialinės infrastruktūros dydį. Šiam tikslui Lietuvoje skirta 15 proc. visų 2007–2013 m. Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų. Tačiau tokios intervencijos logikos, kai lėšos buvo sutelktos infrastruktūros plėtrai, rezultatai jau atskleidžia tam tikras investavimo spragas – nors turime atnaujintą infrastruktūrą, tačiau neturime pakankamos paslaugų kokybės, spektro, kompetencijos ir pan.
• Pažymėta, kad 2007–2013 m. laikotarpiu yra investuojama ir į viešąsias paslaugas teikiančių institucijų kokybės vadybos tobulinimą – įdiegti kokybės vadybos metodai ir IT sistemos. Tačiau kol kas per menkai išnaudojamos sukurtų valdymo įrankių galimybės, potencialas. Viena iš priežasčių – nepakankama institucijų motyvacija savo veiklą orientuoti į rezultatą, teikti aukštesnės kokybės paslaugas.
• Todėl nepaisant dabartinių ES struktūrinės paramos investicijų ir vykdomų viešųjų paslaugų reformų šių paslaugų kokybė pagal įvairių tyrimų duomenis ir indeksus Lietuvoje vertinama nelabai palankiai. Tokį Lietuvos gyventojų vertinimą lemia trys viešųjų paslaugų teikimo problemų grupės. Pirmiausia, tai sisteminio pobūdžio problemos, susijusios su neoptimaliu įstaigų tinklu (ši problema ypač aktuali nestacionarių socialinių paslaugų teikime). Antra, tai kokybės problemos, kurias lemia paslaugų teikimui nepritaikyta infrastruktūra, nepakankamas paslaugų suteikimo greitis / efektyvumas, nepakankama orientacija į vartotojus, darbuotojų kompetencijos stoka. Galiausiai, aktualios ir paslaugų prieinamumo (tiek geografinio, tiek informacinio) problemos. Remiantis vartotojų pasitenkinimo tyrimais, prasčiausiai Lietuvos gyventojai vertina komunalinių paslaugų teikimo kokybę.
• Diskusijos metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nėra vieningos viešųjų paslaugų sąvokos, neatlikta viešųjų paslaugų inventorizacija, nėra nustatytų atskirų viešųjų paslaugų kokybės standartų, vartotojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis matavimo tyrimai fragmentiški, , trūksta informacijos apie paslaugų paklausą ir ją lemiančius veiksnius. Visa tai mažina galimybes naujo laikotarpio ES struktūrinę paramą planuoti remiantis pagrįstais įrodymais, duomenimis.

Galimos viešųjų paslaugų tobulinimo kryptys 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšomis:

• Sutarta, kad planuojant 2014–2020 m. ES finansinio laikotarpio investicijas į viešųjų paslaugų plėtrą būtina atsižvelgti į Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ suformuotą visuomenės poreikius atitinkančio valdymo prioritetą ir Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 m. programą. Šie strateginiai dokumentai nurodo tokius pagrindinius viešųjų paslaugų tobulinimo principus: pasirinkimas, vienodos galimybės, decentralizacija, prieinamumas, atskaitingumas.
• Akcentuota, kad siekiant užtikrinti investicijų efektyvumą yra būtinos tam tikros prielaidos: piliečių aktyvumas (platus jų įtraukimas į viešųjų paslaugų poreikio, teikimo būdo nustatymą ir tobulinimo procesus, abipusis susitarimas dėl paslaugų teikimo standartų ir masto, nuoseklus piliečių pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis vertinimas); bendruomenių ir NVO įsitraukimas į viešųjų paslaugų teikimą; valstybės tarnautojų gebėjimų ir kompetencijos teikti aukštos kokybės paslaugas stiprinimas; geresnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir koordinavimas.
• Pasiūlyta, kad ES lėšomis remtinos viešosios paslaugos galėtų būti išskirtos pagal tokius kriterijus kaip svarba ir vartotojų pasitenkinimas jomis (prioritetas teiktinas žemiausią indeksą turinčioms paslaugoms). Be to, viešųjų paslaugų finansavimas turėtų būti aiškiai susietas su nacionaliniais poreikiais ir plėtros prioritetais, todėl turėtų būti finansuojamos viešųjų paslaugų reformos, numatytos strateginiuose nacionaliniuose dokumentuose. Išsakytas siūlymas, kad daugiau lėšų tikslinga skirti komunalinių (ypač šilumos ūkio) paslaugų efektyvumo didinimui, t.y. toms paslaugoms, kurių kaina šiuo metu sudaro didžiąją dalį namų ūkio išlaidų.
• Sutarta, kad investicijas į viešųjų paslaugų tobulinimą tikslingiau planuoti ne sektoriniu, o teritoriniu principu. Diskutuota, kad investicijų efektyvumo turėtų būti siekiama per integralias priemones (pvz., tolesnį viešųjų paslaugų perkėlimą į el. erdvę ir gyventojų kompiuterinio raštingumo skatinimą; viešųjų paslaugų centrų kūrimą ir pan.) bei integralius kelių ministerijų kompetencijai priskirtinus projektus (pvz., slaugos ir globos integracijos projektus (Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų koordinavimas), bendrosios pagalbos centro ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų integraciją (Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos veiksmų koordinavimas) ir pan.). Išsakytas siūlymas naujame ES finansiniame laikotarpį didesnį dėmesį skirti kultūros paslaugų ir jų infrastruktūros rėmimui, nes kultūra gali būti jungiamoji grandis tarp įvairių sektorinių iniciatyvų.
• Pateikta siūlymų ES lėšomis finansuoti pačių viešųjų paslaugų teikimą.
• Pasiūlyta, kad programuojant naujo laikotarpio ES finansinę paramą būtų tikslinga remtis  Lietuvoje ir kitose ES šalyse pasiteisinusias panašių investicijų pavyzdžiais. Diskusijos metu buvo pristatyta sveikatos apsaugos sistemos reformos ir mokslinių tyrimų institutų pertvarkos (tinklo optimizavimo) pavyzdžiai. Pagrindinėmis šių pavyzdžių sėkmės prielaidomis įvardinta: politinis palaikymas, nuoseklus ir palaipsnis reformų įgyvendinimas, galimybės finansuoti reformas ES struktūrinių fondų lėšomis. Pagrindinis reformų trukdis – reformuojamų institucijų pavaldumas skirtingiems valstybės ir savivaldybių lygmenims.
• Pabrėžta, kad atsižvelgiant į besikeičiančias demografines tendencijas (ypač visuomenės senėjimą) sveikatos apsaugos, visuomenės sveikatinimo, socialinių paslaugų poreikis vidutinės trukmės laikotarpiu taps vis aktualesniu, todėl 2014–2020 m. laikotarpyje būtina užtikrinti tinkamą finansavimą šių paslaugų plėtrai ir kokybei.
• Akcentuotas poreikis inventorizuoti įvairioms institucijoms priklausiančią viešųjų paslaugų infrastruktūrą. Remiantis sudarytu „žemėlapiu“ būtų galima įvertinti tolesnio viešųjų paslaugų tinklo optimizavimo galimybes bei skatinti daugiafunkcinių centrų (teikiančių įvairias paslaugas vienoje vietoje) plėtrą.
• Sutarta, kad siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę itin svarbu užtikrinti ne tik infrastruktūrinių projektų, bet ir „minkštųjų“ priemonių, skirtų žmogiškųjų išteklių plėtrai, gebėjimų stiprinimui, finansavimą.
• Pasiūlyta numatyti lėšų inovatyviems, pilotiniams projektams, kuriems pasiteisinus būtų galima vykdyti tokių investicijų „tiražavimą“ visos Lietuvos ir (ar) sektoriaus mastu.
• Paraginta nauju programavimo laikotarpiu daugiau dėmesio skirti viešųjų paslaugų finansavimo vertinimui, vertinimo išvadų integravimui į politikos tobulinimą, nebijoti keisti nepasiteisinusių priemonių intervencijos logikos.
• Pasiūlyta, kad planuojant 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramą viešosioms paslaugoms būtų tikslinga sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę.

Ši diskusija – ketvirtoji iš apvalaus stalo diskusijų, kurias organizuoja Finansų ministerija, koordinuodama 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos (NPP) rengimą ir siekdama suplanuoti efektyvias intervencijas naujuoju ES paramos koordinavimo laikotarpiu, laikantis integruoto investicijų planavimo požiūrio. Į diskusijos dalyvių išsakytus pasiūlymus bus atsižvelgta rengiant NPP ir 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programas.