Diskutuota intervencijų, skatinančių tvarų vystymąsi, tema

Š.m. balandžio 12 d. Finansų ministerija organizavo diskusiją tema „Tausojantis vartojimas, tausojanti gamyba, tausojantis žemės ūkis ir žuvininkystė – tvaraus augimo ištakos“, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai. Diskusijos metu buvo aptartos pagrindinės tvaraus vystymosi Lietuvoje problemos ir uždaviniai, diskutuota dėl intervencijų krypčių tvaraus vystymosi srityje šiuo ir naujuoju ES paramos programavimo laikotarpiu, taip pat svarbus dėmesys skirtas intervencijų įgyvendinimo klausimams.

Lietuvos tvaraus vystymosi problemos ir uždaviniai:

• Diskusijos pradžioje pristatyta tvaraus vystymosi esmė ir poreikis. Tvarus vystymasis apibrėžtas kaip kokybinis, o ne kiekybinis augimas, siekiant kuo efektyviau panaudoti gamtos išteklius. Jo poreikis kyla dėl pasaulyje didėjančio žmonių skaičiaus bei, tuo pat metu, senkančių išteklių bei mažėjančios maisto gamybos apimties.
• Nustatytos pagrindinės problemos ir pasiekimai Lietuvoje. Viena iš esminių problemų buvo įvardintas nepakankamas tvaraus vystymosi temos prioritetizavimas, kurį parodo ir Nacionalinės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ projektas. Vertinant pasiekimus, teigiami pokyčiai matomi energijos naudojimo efektyvumo srityje (nuo ES šalių senbuvių Lietuva atsilieka tik apie 10 proc.). Didžiausi energijos vartojimo rezervai yra gyvenamojo būsto ir, mažesniu mastu, transporto sektoriuose. Tuo tarpu žmogiškųjų išteklių naudojimo efektyvumas nepakankamas ir gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. 
• Tvaraus vystymosi tema yra horizontalaus pobūdžio, apimanti daugelį sektorių. Diskusijoje didžiausias dėmesys koncentruotas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) naudojimo, transporto, pramonės, žemės ūkio bei atliekų sektoriams bei pristatyti pagrindiniai šiems sektoriams keliami tvaraus augimo tikslai.
• Energijos vartojimo efektyvumo srityje reikalinga orientuotis į pokyčius galutinio energijos vartojimo srityje. Daugiausia šis suvartojimas priklauso nuo namų ūkių, transporto bei pramonės sektorių. Norint paskatinti būstų renovacijos procesą, siūloma pereiti nuo pavienių namų į kvartalų renovavimą. AEI srityje daugiausia pasiekta naudojant biologinį kurą bei vėjo energiją. Ateityje reikėtų orientuotis į žemės ūkio atliekų (šiaudų, granulių) naudojimą, energetinių plantacijų išteklius. AEI naudojimo plėtrą ypatingai paskatino Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Ateityje padidinti jų naudojimą daugiausia galimybių yra centralizuoto šilumos tiekimo srityje. Centralizuoto šilumos efektyvumas, savo ruožtu, yra mažas.
• Transporto pasiekimai tvaraus vystymosi aspektais yra vertintini teigiamai, tačiau didesnis dėmesys turėtų būti teikiamas saugumui didinti (naudojant ne tik administracines priemones, bet ir gerinant infrastruktūrą).
• Žemės ūkio srityje remti vien tik ekologinio ūkininkavimo gamybą nėra pakankama – reikalinga sukurti ekologiškų produktų patekimo į rinką sistemą. Be to, problemų kelia stambių kiaulininkystės ūkių plėtra.
• Atliekų sektoriuje i reikėtų skatinti atliekų rūšiavimą ir jų pakartotinį panaudojimą, o ne atliekų šalinimą sąvartynuose.

ES paramos intervencijų kryptys:

• Pristatyta ES paramos panaudojimo energetikos sektoriuje patirtis ir planai naujajam laikotarpiui. Akcentuota, kad planuojant 2007–2013 m. paramą, situacija buvo kitokia nei šiandien ir AEI plėtra nebuvo prioritetas; dabartiniu laikotarpiu ši sritis tampa labai svarbi. Išskirta viena iš svarbiausių problemų – šilumos perdavimo sistema: tinklai plačiai išvystyti, tačiau techniškai pasenę, jų aprėptis nėra tinkama. Planuojant paramą naujajam laikotarpiui, išskirti 4 galimi prioritetai: AEI plėtra (apimant ir biokuro ruošos sritį, kuri dabar priklauso Žemės ūkio ministerijos kompetencijai), energijos efektyvumas, šilumos ūkio modernizavimas, pažangūs energijos tinklai. Taip pat planuojama įgyvendinti „minkštąsias“ priemones, kurios paskatintų atskirų teritorijų AEI planų rengimą bei kitų kogeneracijos klausimų įtraukimą į teritorinius plėtros planus.
• Pristatyta patirtis ir planuojamos intervencijos tvaraus transporto srityje. Dabartiniu laikotarpiu didžiausia  paramos dalis skatinant ekologinio viešojo transporto plėtrą buvo panaudota viešojo transporto priemonių atnaujinimui. Planuojant naujojo laikotarpio paramą, kiekvienoje iš transporto sričių (geležinkelių, kelių, vandens, oro) buvo pasiūlytos aplinkosauginės priemonės. Taip pat didelis dėmesys skiriamas miestų plėtros ir judumo gerinimo klausimams, skatinamas darnaus judumo planų rengimas savivaldybėse. Pabrėžta bendradarbiavimo su kitomis ministerijomis ir, ypatingai savivaldybėmis, svarba. Pateiktas pavyzdys – tinkamo dviračių tinklo sukūrimui reikalingi suderinti Susisiekimo, Ūkio, Aplinkos ministerijų bei atskirų savivaldybių veiksmai. Dviračių tinklo iniciatyva gali tapti svarbia naujojo laikotarpio integruota priemone.
• Pristatant galimas intervencijas verslo sektoriuje, teigiama, kad poreikio imtis specialių veiksmų nėra. Visos investicijos į verslą turi horizontalų tikslą didinti pridėtinę vertę ir našumą (kas yra tvaraus vystymosi pagrindas). Tačiau šioje srityje yra svarbus investicijų efektyvumo klausimas – minimizuoti neefektyvias investicijas galima naudojant finansinius instrumentus, t.y. .  pasirenkant tinkamus „techninius“ sprendimus.
• Vertinant ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai poveikį tvariam vystymuisi, išskirtas teigiamas investicijų, skirtų ūkių modernizavimui, poveikis aplinkai ir darbo našumui, ekologinio ūkininkavimo plėtra. Identifikuota ir neigiama ES paramos pasekmė – stambių augalininkystės ūkių plėtra, ir gyvulininkystės ūkių skaičiaus mažėjimas. Naujuoju laikotarpiu paramą reikėtų orientuoti vidutinių mišrių ūkių plėtrą.

Įgyvendinimo būdai ir priemonės:

• Pabrėžtos paramos planavimo problemos. Siekiant tinkamai panaudoti paramą, visų pirma, reikalinga formuluoti tinkamus ir Lietuvos poreikius atitinkančius tikslus, o ne tiesiogiai perkelti ES formuluojamus prioritetus. Nereikėtų formuluoti pernelyg ambicingų tikslų ir siekti pirmauti ES, o daryti tai, kas yra būtina. Be to, reikalinga tinkamai pasirinkti įgyvendinimo priemones, rinktis ne būtinai naujausius ir brangiai vartotojams kainuosiančius, o ekonomiškus, šalies situacijai pritaikytus sprendimus.
• Remiantis patirtimi, išskirtos planavimo ir įgyvendinimo pamokos. Didelės investicijos buvo skirtos sąvartynų statybai – daugiau šis tikslas neturėtų būti remiamas[1]. Investicijos vandens ūkyje buvo nukreiptos mažoms įmonėms, kurios ilgainiui nesugebės vartotojams teikti kokybiškų paslaugų. Ateityje ir toliau reikalinga investuoti į vandens ūkį, tačiau norint padidinti paramos efektyvumą, ji turi būti skiriama kitokiomis sąlygomis ir kitokia forma, t.y. vietoj subsidijų naudoti finansinius instrumentus. Sutarta, kad šiuos instrumentus reikėtų kuo plačiau naudoti pajamas generuojančiuose projektuose visose srityse.
• Investuojant į infrastruktūrą, didesnį dėmesį reikalinga skirti paramos planavimui. Esminės problemos kyla dėl to, kad institucijos ne visada sugeba operatyviai reaguoti į besikeičiančias tendencijas ekonomikoje ir technologijose ir ne visada teisingai numato įgyvendinamų projektų  ekonomines ir fizines pasekmes. Siekiant tinkamai reaguoti į pokyčius, reikalinga užtikrinti kuo glaudesnį   grįžtamąjį ryšį iš socialinių partnerių.
• Aptartas inovacijų vaidmuo.Pabrėžta, kad svarbu kuo aiškiau suformuluoti inovacijos definiciją, nes  patirtis rodo, kad ne kiekviena inovacija duoda teigiamus rezultatus. Naujausių technologijų diegimas ir naudojimas kai kuriais atvejais sukuria didelius kaštus vartotojams.
• Pabrėžtas kompleksinio požiūrio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikis ir trūkumas – įgyvendinant tvaraus vystymosi tikslus,  Finansų, Aplinkos, Ūkio, Žemės ūkio, Transporto ir energetikos ministerijos turi veikti koordinuotai. Naujuoju programavimo laikotarpiu siekiama atsisakyti išskirtinai sektorinio investicijų planavimo pobūdžio.
• Taip pat būtina atsižvelgti į regioninius skirtumus ir derinti regioninį ir sektorinį planavimą. Planuojant paramą, reikalinga bendradarbiauti su Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybėmis ir išklausyti jų problemas ir poreikius.
• Apibendrinta, kad investicijų kryptys siekiant tvaraus vystymosi yra gana aiškios, esminis klausimas – kaip jas įgyvendinti ir kokias priemones pasirinkti. Pristatyta viena iš tarpinistitucinių iniciatyvų įgyvendinimo galimybių – fondų steigimas (remiantis JESSICA modeliu). Sutarta, kad tai yra viena iš galimybių, tačiau būtina ieškoti ir kitų sprendimų bei sukurti modelį, kaip realizuoti horizontalias veiklas.

Ši diskusija – šeštoji iš apvalaus stalo diskusijų, kurias organizuoja Finansų ministerija, koordinuodama 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos (NPP) rengimą ir siekdama suplanuoti efektyvias intervencijas naujuoju ES paramos koordinavimo laikotarpiu, laikantis integruoto investicijų planavimo požiūrio. Į diskusijos dalyvių išsakytus pasiūlymus bus atsižvelgta rengiant NPP ir 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programas.