Diskutuota mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimo tema

Š. m. gegužės 10 d. Finansų ministerija organizavo diskusiją „Kodėl svarbu sukurti palankesnę aplinką mokymuisi visą gyvenimą?“, kurioje dalyvavo jaunimo organizacijų, valstybės institucijų, savivaldybių, visuomeninių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovai. Poreikis plačiau diskutuoti mokymosi visą gyvenimą (MVG), ir konkrečiai suaugusiųjų švietimo, tema kyla dėl Europoje vykstančių demografinių pokyčių (visuomenės senėjimas), socialinės integracijos problemų (socialinė atskirtis) ir būtinybės išlaikyti konkurencingumą pasauliniu mastu. Mokymosi visą gyvenimą tikslas taip pat yra strategijų „Europa 2020“ ir „Lietuva 2030“ objektas.

Diskusijos metu buvo nagrinėjamos dvi pagrindinės temos: mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimo esamos problemos, pasiekimai ir planai bei suaugusiųjų mokymosi kaip efektyvios priemonės kovojant su socialiniais ir ekonominiais Lietuvos iššūkiais. Diskusijos metu buvo išryškintos esamos problemos ir svarstyta, į ką reikėtų koncentruotis, siekiant jas spręsti.

Esama situacija ir problemas

• Mokymosi visą gyvenimą (MVG) sąvoka Lietuvoje yra pernelyg plati, apimanti visą mokymosi ir tobulėjimo procesą nuo žmogaus gimimo iki mirties. Tuo tarpu ES dokumentuose MVG pirmiausiai vertinamas kaip neformalus profesinis mokymas ir suaugusiųjų švietimas.
• MVG sritis Lietuvoje yra menkai suprantama, trūksta politinės valios ir pastangų plėtoti šį procesą.
• Neretai Lietuvoje MVG tikslais tampa ES tikslai neįvertinant Lietuvos specifikos, trūksta aiškios Lietuvos vizijos MVG srityje, vertybiškai grįsto MVG tikslo.
• Visi pagrindiniai tyrimai MVG srityje Lietuvoje atskleidžia tas pačias tendencijas: (1) kuo žmogus yra vyresnis – tuo mažiaus jis mokosi, (2) kuo žmogaus išsilavinimas yra geresnis – tuo dažniau jis mokosi, (3) dažniau mokosi dirbantys žmonės, (4) daugiausiai mokosi didžiųjų miestų gyventojai, (5) virš 60 proc. suaugusiųjų nenori mokytis, o tarp 55-74 m. amžiaus šis rodiklis yra virš 90 proc.
•  Egzistuoja sankirta tarp švietimo kokybės ir švietimo aprėpties – kuo geresnė kokybė – tuo mažesnė aprėptis ir kuo didesnė aprėptis – tuo mažesnė kokybė. Lietuvoje šiuo metu formalaus švietimo aprėptis yra labai didelė, o kokybė sąlyginai žema. Būtina ieškoti vidurio kelio, optimalaus kokybės ir aprėpties santykio, derinant abu tikslus.
• Lietuvoje fiksuojamas milžiniškas atotrūkis tarp investicijų ir pasiekimų MVG srityje. Nuo 2005 m. ES paramos MVG dydis išaugo 95 kartus (nuo 3,06 mln. 2005 m. iki 290,62 mln. Lt. 2011 m.), o MVG rodiklis sumažėjo 2 proc. Viena iš galimų to priežasčių – investicijų susikoncentravimas toje pačioje tikslinėje grupėje (dažnai tai yra asmenys, kurie mokytųsi bet kuriuo atveju, net be papildomų intervencijų).
• MVG srityje susiduriama su motyvacijos stoka, o tai dažnai veda prie to, kad MVG sistema tampa savitikslė, nekuria pridėtinės vertės.
• Šiuo metu daugiausiai lėšų yra skiriama MVG programų rengimui ir infrastruktūrai. Be to, ženkli pinigų suma eina projektų valdymo išlaidoms padengti .
• Pastebima, kad MVG priemonėse dažnai trūksta sistemingumo ir jų tarpusavio  ryšio.
• Lietuvos darbdaviams trūksta motyvacijos investuoti į savo darbuotojų ugdymą, dažniausiai tai daro Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės.
• Lietuvoje atsiranda savotiška nauja atskirties grupė – dirbantieji bedarbiai, t. y. asmenys, kurie dirba ne pagal savo kvalifikaciją bet jiems negalioja perkvalifikavimo ir panašios paslaugos, nes formaliai jei nėra bedarbiai.
• Pakeitimai Lietuvos teisinėje bazėje yra palankūs MVG plėtrai ir gali sustiprinti formaliojo švietimo institucijų – ypač aukštųjų mokyklų – vaidmenį. Atsiranda modulinės studijos, gretutinės studijos ir pan. Tai prisideda prie lankstumo, aiškumo ir prieinamumo didinimo – suaugę mažiau atbaidomi nuo įsitraukimo į MVG procesą.
• Dėl demografinių, socialinių ir ekonominių priežasčių mažėjant studentų skaičiui, aukštųjų mokyklų atsigręžimas į MVG bus neišvengiamas, bus pradėta dėl suaugusiųjų konkuruoti taip pat kaip dėl jaunimo.
• Žvelgiant iš MVG perspektyvos, labiausiai apleistos yra asmeninio tobulėjimo ir gyvenimo kokybės gerinimo sritys.
• Pažymėta, kad būtina ne tik mokyti žmones, bet ir sudaryti jiems sąlygas gautas žinias pritaikyti. Tam, kad gautos žinios būtų efektyvios, jas būtina realizuoti, o to neretai trūksta.
• MVG tampa savotišku gyvenimo būdu ir reikia užtikrinti, kad MVG tikslinė grupė – suaugę – jaustųsi, kad sistema yra kuriama jiems, o ne veikia atskirtai nuo jų.
• Buvo pateikta nuomonė, kad dalis MVG srityje vykdomų projektų yra „žlugę“ projektai ir būtina jų atsisakyti (pvz. kvalifikacijų sistema, nuotolinio mokymo sistema), investicijas nukreipiant tikslingiau.
• Atlikti tyrimai rodo, kad apie 40 proc. gyventojų mokosi savarankiškai. Dėl to kyla neformalaus mokymosi kokybės ir mokymosi rezultatų įteisinimo problemos.
• ES paramos nelankstumas ir labai ilgas sprendimo priėmimo laikas neretai iškreipia MVG sistemą – kol įmonė gauna lėšas planuotiems mokymams, jų poreikis jau būna pasikeitęs ir lėšos panaudojamos netikslingai.
• MVG procesas turi atliepti socialinę tikrovę, t. y. kompetencijų kėlimas turi sutapti su gerėjančia asmens socialine padėtimi, priešingu atveju nesukuriamos paskatos mokytis.
• Nepaisant to, kad suaugusiųjų švietimas nemaža dalimi apima senjorus, jie dažnai jaučia skirtį tarp esamos MVG sistemos ir jų galimybės efektyviai joje dalyvauti. Pastebima, kad į senjorų poreikius nepakankamai atsižvelgiama ir be pavienių iniciatyvų, tokių kaip trečiojo amžiaus universitetas, senjorams patrauklių ir priimtinų mokymosi priemonių trūksta.

Galimi problemų sprendimo būdai ir intervencijų sritys

• Siūloma finansuoti ir skatinti aukštųjų mokyklų infrastruktūros pritaikymą MVG poreikiams.
• Lietuvoje reikia sukurti MVG modelį, pvz.: adaptuoti jį pagal sėkmingai veikiantį kitos ES valstybės modelį.
• Siūloma Lietuvoje diegti mokymosi krepšelių, skirtų MVG, diegimą, taip suteikiant suaugusiems pasirinkimo laisvę ir didinant jų motyvaciją.
• Siekiant darbdaviams sukurti papildomas paskatas investuoti į darbuotojų ugdymą, siūloma pasinaudoti mokymo fondų patirtimi ir diegti tokius fondus Lietuvoje.
• Efektyvi dalyvavimo MVG procese skatinimo priemonė galėtų būti lengvatinių paskolų mokymuisi suteikimas.
• Turėtų būti remiamas karjeros valdymo sistemų, darbuotojų vertinimo sistemų kūrimas ir diegimas.
• Pastebimas poreikis įgyvendinti kokybiškus valstybės tarnautojų mokymus.
• Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje nėra sektorinės kvalifikacijos. Siūloma investuoti į šio tipo kvalifikacijos sistemos kūrimą ir diegimą.
• Siekiant pripažinti ir įteisinti neformaliai savaime įgytas kompetencijas reikia sukurti pripažinimo ir įteisinimo sistemą, apimančią profesinio mokymo, aukštojo mokslo sistemas ir veiklos pasaulio sistemą. 
• Siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms, siūloma skelbti atskirtus mokymų konkursus mažoms ir vidutinėms bei didžiosioms įmonėms.
• Akcentuojamas poreikis remti nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą, nes per jas įgyvendinama asmeninio tobulėjimo ir gyvenimo kokybės gerinimo veikla (pvz. senjorų, mentorystės, savanorystės ir pan. projektai).
• Finansavimas turėtų būti teikiamas atvirų švietimo išteklių prieinamumo, viešumo ir vieningos sistemos kūrimo veikloms.
• Siekiant tobulinti MVG procesą reikia remti mokymosi išteklių kūrimą.
• Siūloma ieškoti galimybių paramos panaudojimo sistemos reformai, kuri leistų greičiau, efektyviau ir tikslingiau panaudoti mokymuisi skirtas lėšas.

Ši diskusija – dešimtoji (paskutinė) iš apvalaus stalo diskusijų, kurias organizuoja Finansų ministerija, koordinuodama 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos (NPP) rengimą ir siekdama suplanuoti efektyvias intervencijas naujuoju ES paramos koordinavimo laikotarpiu, laikantis integruoto investicijų planavimo požiūrio. Į diskusijos dalyvių išsakytus pasiūlymus bus atsižvelgta rengiant NPP ir 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programas.