Tarpžvaigždiniai debesys ir žvaigždėdara Paukščių Tako Didžiojoje Gulbės properšoje

Panaudojant žvaigždžių fotometrijos duomenis plačiame spektro ruože, numatoma ištirti grupę tarpžvaigždinių debesų ir žvaigždėdaros rajonų, esančių didelės tarpžvaigždinės ekstinkcijos srityje ties Galaktikos plokštuma, tarp galaktinių ilgumų 70 – 90 laipsnių link Didžiosios Gulbės properšos, kur mūsų žvilgsnis eina išilgai Vietinės spiralinės vijos. Šiam tyrimui parinkti iki šiol mažai tyrinėti debesys ir spiečiai. Panaudojant 7-spalvę Vilniaus fotometrinę sistemą bus nustatyti tarpžvaigždinių debesų ir su jais susijusių žvaigždėdaros rajonų nuotoliai, identifikuotos jaunos žvaigždės, esančios gravitacinės trauksmos stadijoje, nustatyti žvaigždžių spiečių ir asociacijų nuotoliai ir amžiai bei juose vykstančios žvaigždėdaros istorija, fiziniai ir evoliuciniai ryšiai su grupes supančiais dulkių ir molekulių debesimis, fizinės tarpžvaigždinių dulkių savybės. Projektas bus vykdomas koordinuotai su NASA SOFIA stratosferinės observatorijos astronomų grupe (Priedas Nr. 13). Tarpžvaigždinių debesų tyrimas pirmą kartą bus kompleksiškas, t.y. bus nustatomi tiek debesų makroparametrai - nuotoliai, dydžiai, masės, tankiai, ekstinkcijos dydžiai, bet ir mikroparametrai - dalelių dydžiai, formos, orientacija erdvėje, ekstinkcijos ir poliarizacijos savybės, radiacinės aplinkos poveikis į dulkelių fizines savybes. Žvaigždėdaros rajonų tyrimui bus pirmą kartą panaudota informacija beveik iš visų elektromagnetinio spektro sričių - nuo ultravioleto iki radijo bangų. Tas duos galimybę naujai interpretuoti žvaigždžių susidarymo iš dujų ir dulkių debesų mechanizmą, jaunų objektų aplinkžvaigždinę aplinką (apvalkalų ir diskų formavimąsi), patikrinti jau pasiūlytas žvaigždžių formavimosi teorijas. Rezultatai bus panaudoti ruošiant naujas stebėjimų programas NASA ir ESA kosminėse observatorijose.